Puškinija - lelijinių (Liliaceae) šeimos gėlė, savaime auga Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Svogūnai balti, su pilkai ruda odele, 2 cm skersmens. Lapai pamatiniai, plačiai linijiški, 15 cm ilgio ir 1,5 cm pločio. Žiedai varpeliški, balti arba mėlyni, susitelkę kekėse. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais.
Mėgsta saulėtą vielą, tačiau neblogai auga ir pusiau užpavėsintoje ir trąšioje lengvoje dirvoje.
Dauginama sėklomis ir svogūnėliais. Sėklos sėjamos tik ką surinktos, į dėžutes arba daigyną 1 cm gyliu. [...]

Lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas. Mūsų klimato sąlygomis geriausiai auga šios lelijų rūšys.
Baltoji lelija (Lilium candidum) —60—120 cm aukščio, kilusi iš Pietryčių Europos, Viduržemio jūros pakraščių, Kanarų salų. Lapai pailgai arba linijiškai lancetiški. Žiedai balti, susitelkę kekėse, stipriai kvepiantys. Žydi birželio—liepos mėnesiais. Svogūnai pailgai ovališki, žalsvi. Žiemoja pridengta.
Formozinė lelija (Lilium formosanum) —70—200 cm aukščio. Savaime auga Formozos (Taivanio) kalnų atvirose žolėtose aikštelėse. Svogūnai kiaušiniški, 4 cm skersmens. Lapai linijiški, apatinėje stiebo dalyje lancetiški, 1 cm pločio ir 30 cm ilgio, tamsiai žali, blizgantys. Žiedai vamzdiški, 18 cm ilgio, balti [...]

Jacintas - lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas. Gentyje yra 30 rūšių, kurios savaime auga Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Siaurės Afrikoje. Viena iš rūšių — rytinis jacintas (Hyacinthus orientalis) — 15—30 cm aukščio. Jis davė pradžią kultūrinėms veislėms. Stiebas stačias su 5—12 lapų. Lapai linijiški. Žiedai balti, geltoni, violetiniai, rožiniai, raudoni, mėlyni, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, susitelkę gausiažiedėse kekėse. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Esti ankstyvų ir vėlyvų veislių. Jacintai tinka lysvelėms, klomboms apsodinti, skinti ir pražydinimui žiemą. Mūsų klimato sąlygomis žiemoja pridengti. Mėgsta saulėtą, šiltą vietą ir trąšią [...]

Galtonija - lelijinių (Liliaceae) šeimos, 100—120 cm aukščio gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos. Svogūnai stambūs, kartais net iki 10 cm skersmens. Lapai šviesiai žali. Žiedai balti, varpeliški, 6 cm ilgio ir 3 cm skersmens, susitelkę stambiose retose kekėse. Žydi nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio.
Galtonija tinka grupėms sudaryti gazonuose, auginti mišriose daugiamečių gėlių lysvėse ir skynimui.
Mėgsta saulėtą vietą ir purią sunkesnę laidžią dirvą. Svogūnai į nuolatinę vietą sodinami balandžio mėnesį 10—15 cm gyliu. Galtonija iškasama spalio pabaigoje. Stiebas ir lapai nupjaunami, o svogūnai sudedami į dėžutes ir apdžiovinami. Per žiemą laikomi vėsioje, sausoje patalpoje.
Dauginama svogūnėliais ir sėklomis. Svogūnėliai nuo motininio svogūno atskiriami pavasarį ir sodinami į daigyną 10—12 cm atstumu. [...]

Žiemė - stepukinių (Apocynaceae) šeimos, visžalis, šliaužiančiu stiebu puskrūmis, sudarantis ištisą kilimą. Apželdinimui tinka dvi rūšys.
Didžioji žiemė (Vinca major) auga Kryme, Kaukaze, Balkanuose. Stiebas šliaužiantis, įsišaknijantis, iki 2 m ilgio, šakotas. Lapai kiaušiniški, trumpakočiai, tamsiai žali, blizgantys. Žiedai šviesiai mėlyni, pavieniai, 5 cm skersmens. Gausiai žydi gegužės pradžioje.
Mažoji žiemė (Vinca minor) — 15 cm aukščio. Lapai elipsiški. Žiedai 2—3 cm skersmens, mėlyni. Žydi gegužės mėnesį. [...]